Terapija, meditacija, joga. Užsiemimai.

Praktiniai pastebėjimai

Pas mane į šokio terapiją, būna, ateina moterys, kurių kūnai  sunkiai pasiduoda plastinei išraiškai. Ir norint kūną išjudinti,  tenka įdėti daug pastangų pratampant, mankštinant sąnarius. Kodėl vienoms lengviau sekasi plastiškos judesiai, o kitų jie – kampuoti, grubūs. Ir išlaužti iš savęs švelnų banguotą judesį  yra sunku.
Kai kas man teigia, kad tai priklauso nuo žmogaus, nuo charakterio, nuo kaulų struktūros...Nesiginčiju. Pasikalbėjau, pasigilinau į jų gyvenimo būdą, kuo užsiima, kokias judesių gamas dar praktikuoja. Paaiškėjo, kad tos, kurios jau keletą ar net „desėtką“ metų daro namuose fizinius,  „jogos“ pratimus ar dažnokai lankosi treniruoklių salėse, ar praktikuoja vyrišką sportą, tai jų kūnai įpranta prie tos monotoniškos - techniškos informacijos - treniruojama tik tam tikra, pastoviai ta pati raumenų  dalis.
Šokio terapijoje į darbą įtraukiami raumenys, sąnariai, kurie praktiškai nebuvo specialiai treniruojami. Ir jie patiria tam tikrą „šoką“ – ko čia iš manęs nori? Tad reikia laiko pripratinti kūną prie naujovių – plastinių judesių.

Fiziniais pratimais  yra gerai pratampyti kūną. Tik kad - tai kūno techninis veiksmas. Plastika susijusi su pojūčiais,  jausmingumu. Viena klientė sako „bet aš jausminga, aš labai jautri, jautriai reaguoju...“ Taip, visi jautriai reaguoja ;), ypač į asmenines pastabas. Bet tai sentimentai, emocijos.
Šokio terapijoje kalbame apie jausmo raišką per judesį. Nes šokis yra kūno kalba. O kūnas kalba tai, ką ir kaip žmogus jaučia, mąsto. Tad tuo atveju, kai moteris praktikuoja rytines mankštas ar sportą, ji turi būti pasiruošusi kantriai pratinti savo kūną ir protą prie naujų įspūdžių, kitokių pojūčių, kitokio požiūrio į save, kuriuos ji patiria šokio galios terapijos pamokose.

Dar paliesiu pora dalykų, kuriais kai kurios moterys apsunkina savo  šokio galios terapijos praktikas. Tai skubėjimas atlikti judesius,  dėmesio stoka.
Skubėjimas veda į paviršutiniškumą ir dėmesio stoką. Tad patartina mokytis išklausyti kito (pvz. manęs užsiėmimų metu) iki galo ir atlikti tiksliai tai, ko prašo. Jei jūsų prašoma žiūrėti, tai tik – žiūrėkite. Jei prašau pakartoti, tai tik - pakartokite.
Dažniausiai skubant judesiai atliekami neteisingai. Ir stebisi žmogus: “ Kodėl nesiseka išgauti gražaus tikslaus judesio. Kitoms einasi gerai, o man – ne. Nors labai stengiuosi.“
Tas labai stengimasis veda į persistengimą. O persistengiant galima save sužaloti: patempti sausgysles, išvargint raumenis... tad nereikia nei persistengt, nei skubėti. Tiesiog atsipalaiduokite, leiskite sau būti lengvomis.
Kai kam pasirodė, kad prašymas „klausytis ir išgirsti“ skamba... mokykliškai. Mielosios, tai ir yra mokymosi procesas, jei, žinoma, mokotės. Jūs visai teisingai pastebėjote. Bet ne tik tai... yra daug plačiau. Čia vyksta ir jūsų saviugda: lavinate gebėjimus kaupti ir paskirstyti dėmesį, klausytis ir girdėti, jausti ir išreikšti judesiu...Juk tai šokio Terapija smiley

Lena