Terapija, meditacija, joga. Užsiemimai.

Improvizacija šokio terapijoje

 

Šokis, šokio terapija, ugnis, ugnies nešeja, improvizacija, šokis

Fragmentas iš improvizacijos "Ugnies nešėja".

Improvizacija - kūrybinis veiksmas, procesas iš anksto nepasiruošus. Tai spontaniškas, laisvas kūrybinės energijos ir galios įliejimas, pritaikymas bei panaudojimas konkrečioje duotoje situacijoje ar aplinkybėse (žr. "Aplinkybės etiudams"). Vis naujos, iki šiol nepatirtos aplinkybės etiudo atlikimo metu, skatina ir moko žmogų kūrybiškai mąstyti, ieškoti naujų, jam tinkamiausių išeities taškų ir sprendimų variantų ne tik užsiėmimų metu, bet ir gyvenimo realijose. Šiuo atveju improvizacija tiesiogiai siejama ir derinama su savianalize ir savęs pažinimu, stiprina pasitikėjimą savimi. Šokyje improvizuojama be iš anksto apgalvotų, nustatytų formų ir judesių. Pradžioje čia reiškiasi kūrybinė pasąmonė ir kūno refleksai. Improvizuodamas žmogus ugdo jausmingumą, žaismingumą, originalumą, fantaziją. Čia nesiekiama išbaigtumo, rezultato, kadangi šokis terapijoje yra priemonė, o ne tikslas. Todėl pradiniam etape svarbiau yra pats kūrybinis procesas, būvimo "čia ir dabar" pojūtis, vedinas intuicijos, nei rezultatas.

  • Tačiau tai nereiškia, jog žmogus neturėtų ar negalėtų siekti to rezultato, kaip išbaigto, paties sukurto šokio kaip gyvenimo pozicijos, filosofijos raiškos. Žinoma, kad gali ir yra skatinamas tam. Iš mažų improvizacijose atrastų kūrybinių "perliukų", savų, originalių judesių, išjaustų būsenų, juos apjungus, kuriamas išbaigtas šokis, kur idėja, pripildyta asmeninės kūrybinės galios, tampa įkvėpimo šaltiniu ir kitiems. Tai - sekantis mokymosi etapas, į kurį įsijungia ir vaidybos (teksto, mizanscenų, apšvietimo) terapiniai būdai. Ir čia kuriamas šokio spektaklis...

    Vaikams labiausiai rekomenduotina (ir šokios galio terapijoje naudojama) yra neįprastos situacijos iš pasakų ar pasakėčių, nes jų aplinkybės atitinka vaikų psichologinį suvokimą ir teikia peno vaikų improvizacijai.

  • O improvizacija "laužo" bendravimo barjerus.

 

Šokio terapija yra pagrįsta žmogaus fiziologijos ir psichikos sąveika. Ją dėstyti galima turint dramos, šokio pedagogo diplomą. Šokio terapijos jokiu būdu nesiekite su reiki, placebo, mistikos "mokslais". Ji neturi nieko bendro su aukščiau išvardintais dalykais. Todėl gerai išsiaiškinkite, eidami į panašius užsiėmimus, kas juos dėsto. Šokio terapija, kaip ir bet koks vaistas, gali pakenkti, jei dėstantis nėra kvalifikuotas ir gerai nežino, nei kada, nei kaip pateikti medžiagą konkrečiam asmeniui. Šokant kolektyvinius laisvus šokius, tuo metu galima pasiekti teigiamą emocinį atsipalaidavimą, kuris grįžus namo, palaipsniui transformuojasi į lėtinę depresiją, ir tik todėl, kad jums vadovaus žmogus, neišmanantis fiziologijos, psichikos ir pedagogikos. Šioje svetainėje išdėstyta medžiaga yra minimali supažindinimo teorija, kurią praktikuoti galima tik stebint patyrusiam dėstytojui. Tai individualus kiekvieno žmogaus savigydos būdas, kurį aš parenku individualiai, nes kiekvienam yra savos problemos, iš kurių jis ieško išėjimo.

Kopijuoti straipsnius be autoriaus leidimo griežtai draudžiama.